Po gintaro spalvos alaus putomis slypi neįvertintas augalinis lobis. Jau IX amžiuje Europos aludariai jį naudojo kaip natūralų konservantą. Šiandien jis tapo nepakeičiama alaus darymo žaliava, pasižyminčia unikaliu kartumu ir aromatu. Šis augalas yra apyniai.
1. Apyniai: stebuklingas ginklas alaus darymui
Apynys (Humulus lupulus), dar žinomas kaip gyvatžolė, yra daugiametis vijoklinis augalas, priklausantis kanapinių (Cannabaceae) šeimai, galintis užaugti iki daugiau nei 7 metrų. Jis turi tankius kūginius žiedynus, kurie botaniškai vadinami kankorėžiais ir sudaryti iš minkštų, šviesiai žalių dervos žiedlapių. Subrendę apynių kankorėžiai būna padengti antocianinų liaukomis, kurios išskiria dervą ir eterinius aliejus, sukurdamos unikalų apynių veislės skonį ir aromatą. Apynių spurgai paprastai skinami rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjį.
Apyniai kaip vaistinis augalas buvo naudojami nuo senovės Egipto laikų. Romėnų laikais apyniai buvo naudojami kepenų ligoms ir virškinimo sistemos sutrikimams gydyti. Nuo XIII amžiaus arabų regione apyniai buvo laikomi geru vaistu nuo karščiavimo ir blužnies ligų.
Apynių naudojimas aluje atsirado Europoje dar IX amžiuje po Kr. Iš pradžių jie buvo dedami į alų dėl konservuojančių savybių, siekiant pailginti jo galiojimo laiką. Viduramžiais Vokietijos vienuolynų aludariai atrado, kad apyniai gali subalansuoti salyklo saldumą, suteikti alui gaivų kartumą ir sodrų aromatą, ir taip įtvirtino savo pagrindinę poziciją alaus darykloje. Šiandien apie 98 % auginamų apynių daugiausia naudojama alaus darymo pramonėje, o Jungtinės Valstijos yra didžiausia apynių gamintoja pasaulyje.
2. Apyniai turi daug daugiau naudingo poveikio ne tik alaus darykloje
Apyniai, pasižymintys unikaliu kartumu ir aromatu, tapo nepakeičiama alaus darymo žaliava. Tačiau jų vertė yra daug platesnė.
Šiuolaikiniai tyrimai parodė, kad apyniuose yra α-rūgščių (daugiausia humulono) ir β-rūgščių (daugiausia humulono), flavonolių (kvercetino ir kaempferolio), flavonoidinių 3-aliejų (daugiausia katechinų, epikatechinų ir proantocianidinų), fenolio rūgščių (ferulo rūgšties) ir santykinai nedidelis kiekis izopreno flavonoidų (fulvo rūgšties). Tarp jų alfa ir beta rūgštys yra pagrindiniai apynių kartumo šaltiniai.
Sedacija ir migdomoji priemonė: apyniuose esantis humulonas gali jungtis prie GABA receptorių, mažindamas nerimą ir skatindamas miegą. Apyniuose esantis GABA gali padidinti neuromediatoriaus GABA aktyvumą, taip slopindamas centrinę nervų sistemą. Gyvūnų modelio eksperimentas rodo, kad 2 miligramų apynių ekstrakto koncentracija gali veiksmingai sumažinti naktinį aktyvumą cirkadiniame ritme. Apibendrinant galima teigti, kad raminamasis apynių poveikis yra susijęs su padidėjusia GABA receptorių, kurie yra atsakingi už greitą slopinamąjį sinapsinį perdavimą smegenyse, funkcija. Šiuo metu žmonės dažnai derina apynius su valerijonais, kad pagamintų raminančią arbatą.
Antioksidacinis ir priešuždegiminis poveikis: Apyniuose yra biomolekulių, turinčių didelį antioksidacinį potencialą, tokių kaip flavonoliai, rutinas (kvercetino-3-rutino glikozidas) ir astragalozidas (kanofenolio-3-gliukozidas), kurios gali veiksmingai apsaugoti nuo reaktyviųjų deguonies formų daromos žalos. Be to, apyniuose esantis ksantolis gali pašalinti laisvuosius radikalus, slopinti NF-κB kelią ir palengvinti lėtinį uždegimą (pvz., artritą).
Antibakterinis: nuo senovės Egipto apyniai buvo naudojami maistui konservuoti. Apyniuose esančios kartausji α- ir β-rūgštys pasižymi antibakteriniu aktyvumu ir gali slopinti įvairių mikroorganizmų, įskaitant Staphylococcus aureus, Enterococcus faecalis, Staphylococcus epidermococcus, Streptococcus mutans ir gramteigiamų bakterijų, augimą. Tai taip pat viena iš priežasčių, kodėl alus istoriškai buvo saugesnis už geriamąjį vandenį. Be antibakterinių savybių, alfa rūgštis taip pat padeda išlaikyti alaus putų stabilumą.
Moterų sveikatos palaikymas: apynių izoprenilnaringinas (išgautas iš fulminolio ir jo darinių) gali kompensuoti 17-β-estradiolio kiekio sumažėjimą menopauzės metu. Apynių preparatuose yra 8-izoprenilnaringino, kuris yra vienas iš stiprių fitoestrogenų, žinomų augalų karalystėje. Apynių preparatai gali būti naudojami kaip natūralus fitoestrogenų pakaitalas moterims menopauzės metu, siekiant palengvinti karščio pylimus, nemigą ir nuotaikų svyravimus. Tyrimas, kuriame dalyvavo 63 moterys, parodė, kad apynių preparatų vartojimas gali palengvinti su menopauze susijusius vazomotorinius simptomus ir karščio pylimus.
Nervų apsauga: Tyrimai parodė, kad apynių terpenai gali prasiskverbti pro hematoencefalinį barjerą, apsaugoti nervus, suteikti priešuždegiminę apsaugą smegenims ir sumažinti oksidacinį stresą. Kitame tyrime nustatyta, kad apynių izoalfainė rūgštis gali pagerinti su hipokampu susijusią atmintį ir su prefrontaline žieve susijusias kognityvines funkcijas, aktyvuodama dopamino neuronų perdavimą. Apyniuose esanti kartausji rūgštis gali pagerinti atminties funkciją per mechanizmą, kurį tarpininkauja norepinefrino neurotransmisija. Apynių izoalfainė rūgštis gali palengvinti neurouždegimą ir kognityvinius sutrikimus įvairiuose graužikų neurodegeneracinių ligų modeliuose, įskaitant Alzheimerio ligą.
3. Apynių naudojimas
„Mordor“ duomenys rodo, kad apynių rinkos dydis 2025 m. turėtų siekti 9,18 mlrd. JAV dolerių, o iki 2030 m. jis turėtų pasiekti 12,69 mlrd. JAV dolerių, o prognozuojamu laikotarpiu (2025–2030 m.) bendras metinis augimo tempas sieks 6,70 %. Tikimasi, kad apynių rinka toliau augs dėl alaus vartojimo augimo, kraftinio alaus tendencijų ir naujų apynių veislių kūrimo.
Tiesiog gera sveikata
Pristatytos vegetariškos kapsulės su apyniais. Šis produktas pasižymi raminamuoju poveikiu ir padeda užmigti.
Įrašo laikas: 2025 m. birželio 24 d.