Liucernos milteliai

Liucerna naudojama kaip diuretikas, kraujo krešėjimui didinti ir prostatos uždegimui mažinti. Ji taip pat vartojama esant ūminiam ar lėtiniam cistitui ir virškinimo sutrikimams, įskaitant vidurių užkietėjimą ir artritą, gydyti. Liucernos sėklos gaminamos į kompresus ir tepamos lokaliai gydant furunkulus ir vabzdžių įkandimus. Liucerna pirmiausia naudojama kaip maistinė, tonizuojanti ir šarminanti žolė. Ji naudojama normaliam gyvybingumui ir jėgai stiprinti, apetitui skatinti ir svorio augimui skatinti. Liucerna yra puikus beta karoteno, kalio, kalcio ir geležies šaltinis.
Liucernoje gausu chlorofilo – keturis kartus daugiau nei įprastose daržovėse. Vienas šaukštas chlorofilo miltelių atitinka vieną kilogramą daržovių maistinių medžiagų, todėl galite įsivaizduoti, kad ji natūraliai ir grynai turtinga maistinėmis medžiagomis ir labai padės gerinti žmogaus kūno sveikatą. Ji padeda kovoti su raukšlėmis ir senėjimu. Be to, liucernoje esantis chlorofilas yra gausus antioksidantų, kurie, kaip įrodyta, veiksmingai šalina laisvuosius radikalus.
Liucerna yra maistinga, skani ir lengvai virškinama, todėl vadinama „pašarų karaliumi“. Šviežia žolė nuo pirmojo žydėjimo iki žydėjimo stadijos turi apie 76 % vandens, 4,5–5,9 % žalių baltymų, 0,8 % žalių riebalų, 6,8–7,8 % žalios ląstelienos, 9,3–9,6 % azoto neturinčio filtrato, 2,2–2,3 % pelenų ir įvairių aminorūgščių. Liucernos žemę galima tiesiogiai ganyti, tačiau žaliuose stiebuose ir lapuose yra saponinų, kurie neleidžia gyvuliams per daug suėsti tinimo ligos. Ją taip pat galima naudoti silosui arba šienui. Pirmasis šviežios žolės derlius pjaunamas, kai nuo pumpurų pasirodymo iki pirmojo žydėjimo stadijos apie 10 % stiebų išskleidžia pirmuosius žiedus, kurie yra švelnesni ir turi didesnę maistinę vertę. Per anksti pjaunant, derlius būna mažas, o vėlai pjaunant stiebo sumedėjimas padidėja, todėl lengva prarasti lapus.